Fęrsluflokkur: Fjįrmįl

Orsök og lausn kreppunnar

Žaš viršist sama hver vandinn er - žetta er alltaf meint lausn, ef lausn skal kalla. Sama hverjir eru viš völd hverju sinni. Sama hvort um er aš ręša endurreisn bankakerfisins, rįndżrar virkjanir fyrir erlenda aušhringa eša hvaš annaš sem stjórnvöldum og žrżstihópum samfélagsins hugnast aš bjóša žjóšinni upp į ķ žaš skiptiš.

Halldór Baldursson - Morgunblašiš 2. jślķ 2009


Śtifundur og óvęnt heimsókn til rįšherra

Fundurinn į Austurvelli ķ gęr var fįmennari en ég bjóst viš. Og žó... Vonin dregur mann alltaf į asnaeyrunum. Af hverju ętti fólk svosem aš nenna nišur ķ bę ķ klukkutķma til aš berjast fyrir framtķš sinni og barnanna sinna žegar hęgt er aš dślla sér ķ Kringlunni, Smįralind, sumarbśstašnum eša bara liggja ķ sófanum og horfa į sjónvarpiš? Žaš er svo žęgilegt aš lįta ašra um pśliš og njóta bara afrakstursins. Jakkalakkarnir śr Sjįlfstęšisflokki og Framsókn létu aušvitaš ekki sjį sig. Svona fundir eru fyrir nešan žeirra viršingu. En hetjurnar męttu.

Fundurinn var góšur og ręšurnar stórfķnar. Andrea Ólafsdóttir flutti žrumuręšu meš įlfahśfu į höfši og litla barniš sitt ķ poka į maganum. Jóhannes Ž. InDefence var seinni ręšumašurinn og flutti glęsilega tölu sem fundargestir tóku undir hvaš eftir annaš. Ég birti hana hér aš nešan. Og hér eru fréttir kvöldsins samanklipptar. Tölum ber aš sjįlfsögšu ekki saman frekar en venjulega og ég heyrši aš lögreglan hefši tališ 100 manns.

Eftir fundinn sat stór og skemmtilegur hópur fólks į spjalli į Thorvaldsen žegar Höršur Torfa fékk upphringingu og gekk frį til aš tala ķ sķmann. Kom svo og sagšist vera į leiš til fjįrmįlarįšherra sem vildi leišrétta eitthvaš sem komiš hafši fram ķ mįli Haršar og rįšherra sagši misskilning. Ég baušst samstundis til aš fara meš honum og geršist bošflenna į fundinum. Steingrķmi J. og Indriša H., sem hitti okkur lķka, fannst žaš bara ķ góšu lagi og viš sįtum og ręddum viš žį ķ hįlftķma eša svo. Ég hafši hvorugan hitt įšur.

Žaš sem žeim lį į hjarta var aš leišrétta žęr fullyršingar aš Hollendingar og Bretar hafi ekkert haft į móti žvķ aš gera Icesave-samningana opinbera. Žeir sżndu okkur tölvupósta į milli Indriša H. og embęttismanna ķ Hollandi og Bretlandi og ég baš um ljósrit af žeim til aš birta śr hér mįli žeirra til sönnunar. Fyrsti pósturinn er frį Indriša og er dagsettur 11. jśnķ. Žar segir Indriši:

Indriši H. - tölvupóstur - 1

Ķ ķslenskri snörun: "Samningurinn hefur veriš ręddur ķ nokkrum žingnefndum og žeir hafa krafist žess aš fį afrit af samningunum ķ hendur lķka. Ég held aš mjög erfitt sé aš verša ekki viš óskum žeirra en viš myndum fara fram į trśnaš. Hvaš segiš žiš um žaš?" Žį kemur svar frį Bretanum, einnig frį 11. jśnķ:

Indriši H. - tölvupóstur - 2

"Ég bżš fólki gjarnan aš lesa skjališ inni į skrifstofu/ ķ herbergi en leyfi žeim ekki aš fį afrit. Žaš žżšir aš žeir verša aš segja fólki frį innihaldinu en skjališ sjįlft er ekki gert opinbert. Gęti žaš gengiš į Ķslandi?" Hollendingurinn svarar ekki fyrr en 12. jśnķ og afsakar töfina. Hann segir:

Indriši H. - tölvupóstur - 3

"Ef tillaga G (Bretans) er möguleg hreyfi ég engum mótmęlum. Ég hef įhyggjur af žvķ, aš ef allt veršur gert opinbert hellist yfir okkur utanaškomandi athugasemdir sem flękja umręšuna. En ef žś telur eina möguleikann vera aš opinbera samningana vęri ég tilbśinn til aš ķhuga žaš. En žaš veršur aš vera ljóst aš viš getum ekki endursamiš."

Svo mörg voru žau orš. Greinilegt er į žessum oršaskiptum aš Bretar og Hollendingar vildu ekki gera samningana opinbera. Ekki einu sinni žingmönnum, hvaš žį žjóšinni. Hvaš geršist milli 12.  og 17. jśnķ žegar hollensku śtgįfunni var lekiš ķ fjölmišla veit ég ekki. Ef įhugasamir koma meš spurningar ķ athugasemdum er mögulegt aš Indriši geti gefiš sér tķma til aš svara. Mašur veit aldrei. Žeir lesa žetta vęntanlega og vonandi athugasemdirnar lķka. Einmitt žess vegna vil ég benda Steingrķmi J. sérstaklega į žessa bloggfęrslu Teits Atlasonar. Žetta er mįliš eins og viš ręddum, Steingrķmur. Ekki bara mķn skošun. Koma svo!

Višbót: Illugi skrifaši lķka pistil į sömu nótum og Teitur ķ morgun.

Ég legg lķka til aš Steingrķmur og Indriši lesi ręšu Jóhannesar sem ég sagši žeim frį. Hśn var ansi mögnuš og mjög vel flutt. Hér er hśn:

**************

Austurvöllur, 20. Jśnķ 2009.

Góšir Ķslendingar.

Ķ gęr birti rķkisstjórn Ķslands undirritašan samning viš Breta og Hollendinga um lausn ICESAVE deilunnar.

ICESAVE mįliš varšar stęrstu fjįrskuldbindingar ķslensku žjóšarinnar frį upphafi. Žaš er mikilvęgasta mįl sem Alžingi hefur fjallaš um frį lżšveldisstofnun. Og žaš er grķšarlega įrķšandi aš fjallaš verši um žetta mįl af skynsemi og samkvęmt efnisinnihaldi žvķ aš įn žess aš žaš gerist eigum viš Ķslendingar ekki möguleika į žvķ aš komast śt śr žessu mįli sem heil žjóš. 

InDefence hópurinn, sem ég er hluti af, er ópólitķskur og óhįšur hópur fólks sem į žaš eitt sameiginlegt aš bera hagsmuni Ķslands fyrir brjósti. Hópurinn afhenti ķ mars breska žinginu 83 žśsund undirskriftir gegn hryšjuverkalögunum og hefur sķšustu 8 mįnuši ķtrekaš bent stjórnvöldum į žęr hęttur sem Ķslendingar stęšu frammi fyrir og žörfina fyrir ašgeršir.

 Hópurinn hefur frį žvķ aš skrifaš var undir ICESAVE samninginn barist fyrir žvķ aš vekja athygli į fjölmörgum atrišum sem tengjast samningnum og sem skipta öllu mįli fyrir framtķš Ķslands. Mešal žessara grundvallaratriša eru eftirfarandi:

Nr. 1. Afsal fullveldisréttar og eignir ķslenska rķkisins

Mikiš hefur veriš rętt um 16. grein samningsins, sem fjallar um afsal Jóhannes Ž. Skślason į Austurvelli 20. jśnķ 2009fullveldisréttar ķslenska rķkisins. Lögfręšingar InDefence, sem hafa mjög vķštęka reynslu af žvķ aš fjalla um žjóšréttarsamninga, eru sammįla um aš žetta įkvęši feli ķ sér vķštękt afsal frišhelgisréttinda sem leišir til žess aš mun aušveldara veršur aš ganga aš eignum ķslenska rķkisins. Žegar įkvęšiš er lesiš kemur ekki fram ķ texta samningsins nein takmörkun į hugtakinu „eign".

Rķkisstjórn Ķslands hefur sakaš okkur um hręšsluįróšur fyrir aš benda į žessa augljósu stašreynd. En ef sś fullyršing stjórnvalda er rétt aš žessi tilvķsan taki ekki til eigna į Ķslandi - af hverju stendur žaš žį ekki skżrt ķ įkvęšinu?

Žaš er rétt aš benda į aš fyrst žegar žetta įkvęši komst ķ almenna umręšu į 17. jśnķ, žį héldu stjórnvöld žvķ blįkalt fram aš žarna vęri ašeins įtt viš eignir Landsbankans. Nś hefur veriš sżnt fram į, mešal annars af sérfręšingi ķ žjóšarétti, aš žessi skilningur stjórnvalda var rangur.  

Ķslenskur almenningur į kröfu til žess aš öll réttarįhrif sem felast ķ žessari grein séu skżrš af stjórnvöldum į tęmandi hįtt. Aš benda į stašreyndir og aš kalla eftir nįkvęmum śtskżringum er ekki hręšsluįróšur.

Nr. 2. Engar efnahagslegar forsendur

Samkvęmt śtreikningum InDefence hópsins hefur ķslenska rķkiš engar efnahagslegar forsendur til žess aš greiša lįniš samkvęmt žessum samningi.  Samninganefnd Ķslands gefur sér aš į nęstu 7 įrum muni eignir Landsbankans seljast fyrir 75% af upphęšinni.  Žaš žżšir aš eftir 7 įr koma ķslendingar til meš aš sitja uppi meš skuld sem meš vöxtum og vaxtavöxtum veršur milli 450-500 milljaršar króna. Žessa upphęš žarf aš greiša į nęstu 8 įrum eftir žaš.  Til aš setja žessa tölu ķ samhengi žį jafngildir žetta žvķ aš ķslendingar borgi aš minnsta kosti žrjįr Kįrahnjśkavirkjanir į 8 įrum.  Ef eignir Landsbankans gefa minni heimtur en 75% hękkar žessi upphęš hratt.

Vaxtagreišslur af žessu lįni eru einnig grķšarlega erfišar fyrir ķsland.  Mišaš viš forsendur samninganefndarinnar eru vextirnir um 36 milljaršar króna į hverju įri. Til aš eiga fyrir žessum vaxtagreišslum veršur ķslenska rķkiš aš eiga 36 milljarša af erlendum gjaldeyri ķ afgang į hverju įri, žvķ aš lįniš er ķ evrum og pundum. En hvernig er hęgt aš bśast viš žvķ žegar mesti gjaldeyrisafgangur sķšustu 25 įra var ašeins 30 milljaršar?  Žetta žżšir aš Ķsland žarf aš gera betur en besta gjaldeyrisjöfnuš sķšustu 25 įra bara til aš geta borgaš vextina samkvęmt žessum samningi.  Og žaš žarf aš gerast į hverju įri, nęstu 15 įr.

Nr 3. Lįnshęfismat Ķslands mun mögulega lękka.

Žaš skiptir grķšarlegu mįli aš stašfesting fįist frį óhįšum ašilum į žvķ aš lįnshęfismat Ķslenska rķkisins muni ekki lękka ķ kjölfariš į žessum samningi. Žaš myndi hafa skelfilegar afleišingar fyrir rķki, sveitarfélög, fyrirtęki og heimilin ķ landinu. Slķk stašfesting hefur ekki fengist.

Steingrķmur J. Sigfśsson fjįrmįlarįšherra lżsti sjįlfur yfir įhyggjum af lįnshęfismati ķslenska rķkisins ķ erlendum fjölmišlum ķ gęr. Žaš hlżtur žvķ aš vera alger forsenda aš įšur en rķkisįbyrgš į žessum samningi er lögš fyrir Alžingi sé fengiš įlit į stöšu Ķslands frį alžjóšlegum lįnshęfismatsfyrirtękjum.

Nr. 5.  Samningsmarkmiš Ķslendinga eru žverbrotin

Žaš er algerlega ljóst aš samningurinn er ekki ķ neinu samręmi viš žau višmiš sem samninganefndir landanna žriggja voru bundnar af og fram Andrea Ólafsdóttir į Austurvelli 20. jśnķ 2009koma ķ žingsįlyktun Alžingis frį 5. desember 2008. Žessi samningsvišmiš voru mikilvęgur hluti af pólitķskri lausn mįlsins, žannig aš ķslendingar samžykktu aš taka į sig skuldbindingar gegn žvķ aš samiš yrši um žęr žannig aš „tekiš skyldi tillit til hinna erfišu og fordęmislausu ašstęšna sem Ķsland er ķ og ... įkveša rįšstafanir sem geršu Ķslandi kleift aš endurreisa fjįrmįla- og efnahagskerfi sitt".

Žaš er ljóst aš samningur sem er ekki ķ neinu samręmi viš žessi višmiš er óįsęttanlegur fyrir Alžingi Ķslendinga. Ķ 3. grein samningsins er tekiš skżrt fram aš samningurinn tekur ekki gildi ef rķkisįbyrgšinni veršur hafnaš į Alžingi. Žetta er eina śtleiš Ķslendinga.  Ef žessi samningur tekur gildi meš samžykki Alžingis er hann algerlega skotheldur. Eina leišin er aš hafna rķkisįbyrgšinni nśna og knżja žannig į um aš Bretar og Hollendingar setjist aftur nišur aš samningaboršinu, til aš gera samning viš Ķslendinga sem er ķ samręmi viš markmiš Alžingis eša svokölluš Brüssel višmiš.  Samning sem gerir okkur kleift aš standa viš skuldbindingar okkar.  Žaš gerir žessi samningur ekki. Sį fyrirvari sem talaš er um af hįlfu stjórnvalda, aš setjast nišur og ręša vandann, er mįttlaus žvķ engin skylda er lögš į višsemjendur okkar aš breyta neinu ķ žeim višręšum.

Svavar Gestsson hefur ķtrekaš haldiš žvķ fram aš tvö atriši geršu žaš aš verkum aš žetta vęri góšur samningur fyrir Ķsland: Annars vegar aš hryšjuverkalögunum yrši aflétt og hins vegar aš Ķsland kęmist ķ sjö įra skjól.  Hvort tveggja er ofmetiš. 

Ķ fyrsta lagi lį žaš fyrir allan tķmann, eins og InDefence fékk stašfest į fundi meš fulltrśa breska utanrķkisrįšuneytisins ķ mars sķšastlišnum, aš um leiš og einhvers konar samningur um ICESAVE lęgi fyrir yrši hryšjuverkalögunum aflétt. Žaš er žvķ ekki žessum samningi aš žakka sérstaklega. Žaš lį alltaf fyrir hvort eš var.

 Ķ öšru lagi er lķtiš hald ķ žessu sjö įra skjóli žegar Bretar og Hollendingar geta, samkvęmt 11. grein samningsins, gjaldfellt allt lįniš hvenęr sem er į lįnstķmanum, til dęmis į grundvelli žess aš Alžingi breyti lögum eša aš Ķslendingar geta ekki borgaš önnur erlend lįn į réttum tķma. Žessi gjaldfellingarįkvęši binda hendur Alžingis og ķslenska rķkisins į óvenjulegan hįtt, mešal annars takmarka žau rétt Alžingis til aš setja lög.  Ef Ķsland uppfyllir eitthvaš af žessum gjaldfellingarįkvęšum žį skiptir engu mįli hvort lišin eru sjö įr eša ekki. Allt tal um sjö įra skjól er žvķ oršum aukiš.

Svavar Gestsson og Jóhanna Siguršardóttir hafa bęši fullyrt aš Bretar og Hollendingar séu aš kaupa eignir Landsbankans eša taka žęr upp ķ greišslu.  Žetta er algerlega rangt. Hiš rétta er aš Ķslendingum er gefiš fęri į žvķ aš selja eignirnar įšur en viš greišum Bretum og Hollendingum peninga. Ef okkur tekst ekki aš selja eignirnar og fį andviršiš upp ķ ICESAVE mun Ķslenska žjóšin žurfa aš borga mismuninn. Svona rangfęrslur hjį forsętisrįšherra og ašal samningamanni Ķslands gefa tilefni til aš spyrja hvort žau hreinlega skilja ekki žann samning sem žau ętlast til aš Alžingi samžykki?

Mikiš hefur veriš rętt um žann žrżsting sem liggur į Ķslendingum aš samžykkja rķkisįbyrgš į ICESAVE samningnum. En gleymum žvķ ekki aš žaš hefur įšur legiš žrżstingur į Ķslendingum og ķ hvert sinn risu Ķslendingar upp sem einn mašur undir einkunnaroršum Jóns Siguršssonar: Eigi vķkja!  Og žeirrar samstöšu žörfnumst viš ķ dag.

Litli, stórskuldugi ašstošarręšumašurinnŽvķ fyrir Breta og Hollendinga getur žaš ekki talist neins konar ósigur aš žurfa, samkvęmt samningnum sjįlfum, aš lśta vilja lżšręšislega kjörins žjóšžings Ķslendinga. Žaš gefur hins vegar tękifęri til aš setjast nišur į nżjan leik og endurmeta samningsstöšuna į grundvelli žess aš Alžingi telur forsendur žessa samnings of óhagstęšar fyrir Ķslenska rķkiš. 

Žaš er stašreynd aš ķ žessum samningi gefur ķslenska rķkiš frį sér allar varnir gegn žvķ aš vera dregiš fyrir dómstóla vegna žessa samnings. Žaš er skżrt afsal į fullveldisrétti Ķslenska rķkisins. Og hvort sem fjįrmįlarįšherra telur žaš vera „ešlilegt" įkvęši eša ekki, žį er žaš algerlega ljóst aš fyrir Ķslensku žjóšina, sem baršist fyrir fullveldi sķnu ķ heila öld, er ekkert „ešlilegt" viš aš afsala žvķ meš einu pennastriki. Žó viš Ķslendingar bśum ķ fullvalda lżšręšisrķki megum viš aldrei gleyma žvķ aš jafnvel enn ķ dag eru fullveldi og lżšręši ekki sjįlfsögš réttindi. Viš bśum viš lżšręši, en viš veršum samt aš bśa žaš til į hverjum degi.

Fyrir žrem dögum sķšan fögnušu Ķslendingar fęšingardegi Jóns Siguršssonar og stofnun ķslenska lżšveldisins. Og viš skulum aldrei gleyma žvķ aš žaš er engin tilviljun aš mynd Jóns Siguršssonar er stašsett hér į Austurvelli.  Ķ nęrri heila öld hefur Jón stašiš hér og minnt Alžingismenn Ķslendinga į skyldur sķnar gagnvart žvķ fjöreggi žjóšarinnar sem hann og fjölmargir ašrir böršust fyrir alla sķna daga, fullveldi Ķslands. Ķ nęrri heila öld hafa ķslenskir Alžingismenn ašeins žurft aš lķta śt um glugga Alžingishśssins til aš vera minntir į aš ķ eina tķš žótti fullveldi Ķslands ekki sjįlfsagšur hlutur ķ samfélagi žjóša. Aš afsala fullveldisrétti žjóšarinnar getur žvķ aldrei talist ešlileg rįšstöfun sem embęttismenn skrifa undir ķ skjóli nętur. Aldrei.

Góšir Ķslendingar.

Žetta er vondur samningur fyrir Ķsland. Alžingismenn verša aš gera sér grein fyrir žvķ aš eina svariš er aš hafna rķkisįbyrgšinni nśna og freista žess aš nį betri kjörum viš Breta og Hollendinga ķ kjölfariš. Žaš er ljóst aš žegar Alžingi hafnar žessum samningi munu verša erfišar afleišingar af žvķ fyrir Ķsland ķ skammtķmanum. En allt tal um įralanga śtilokun śr alžjóšasamfélaginu, žaš er hręšsluįróšur og hręšsluįróšur bķtur ekki į žį sem vita aš žeir hafa réttlįtan mįlstaš aš verja. Žaš er öllum ašilum ķ hag aš semja upp į nżtt. En til žess aš žaš geti gerst veršum viš aš standa saman nśna. Eigi vķkja. Žvķ žaš er betra aš taka slaginn nśna en aš komast aš žvķ eftir sjö įr aš viš höfum skrifaš upp į dżrustu mistök Ķslandssögunnar.

Jóhannes Ž. Skślason


Hugsaš upphįtt um Icesave, réttlęti og mótmęli

Til aš byrja meš langar mig aš leišrétta leišan misskilning sem ég hef oršiš vör viš. Icesave-samningurinn er ekki flokkspólitķskt mįl heldur žverpólitķskt eša ópólitķskt. Hann er harmleikur žjóšar, afleišing taumlausrar gręšgi nokkurra sišlausra manna og mešvirkra mešreišarsveina sem kunnu sér ekkert hóf. Og spilltra, vanhęfra og sinnulausra stjórnmįla- og embęttismanna. Žaš er fįrįnlegt aš einhverjir flokkar, einkum žeir sem eru ķ raun arkitektar hrunsins, eigni sér andstöšu viš samninginn. Žess vegna žurfa žeir sem vilja męta į mótmęlafundinn į Austurvelli klukkan 15 ķ dag ekki aš hafa įhyggjur af žvķ aš žeir lżsi žar meš yfir stušningi viš einhverja stjórnmįlaflokka. Žeir lżsa yfir stušningi viš sjįlfa sig, samvisku sķna og žjóšina - og andstöšu viš óréttlęti.

Ég veit varla lengur hvaš snżr upp eša nišur į Icesave-samningnum. Hvort ég er samžykk honum eša ekki. Ég les og les, hlusta, horfi og tala viš fólk - og snżst ķ hringi. Viš höfum loksins fengiš aš sjį samninginn (sjį višhengi nešst ķ fęrslu) en enginn hefur ennžį séš eignirnar sem eiga aš fara upp ķ. Hvorki samninganefndin né rķkisstjórnin, hvaš žį žingmenn eša žjóšin. Ku vera mest lįnasöfn og slķk söfn eru ekki traustustu eignirnar nś til dags. Og ómögulegt aš segja hvaš gerist į nęstu 7 įrum. Žeir voru ekki beint sammįla, Indriši H. og Eirķkur Indefence ķ Kastljósinu į fimmtudagskvöld.

Aušvitaš vil ég standa ķ skilum viš mitt. Žaš er óheišarlegt aš borga ekki skuldir sķnar. En žetta eru ekki mķnar skuldir. Ég er ķ nógu rammgeršu skuldafangelsi fyrir žótt Icesave-skuldirnar bętist ekki viš. Ķslenska rķkiš lķka. Og žęr bętast ekki bara viš mķnar skuldir heldur einnig afkomenda minna. Į mešan er ekki hróflaš viš žeim sem stofnušu til žessara skulda. Žeir lifa enn ķ fįheyršum lśxus vķša um heim og gefa skķt ķ okkur žręlana sem eigum aš borga. Ég er ekki sįtt.

Aušvitaš eiga allir sparifjįreigendur aš sitja viš sama borš. Ķslenskir, breskir og hollenskir. Ég skil vel aš fólkiš vilji fį peningana sķna. Žaš myndi ég lķka vilja. En hvaš kostar žaš okkur Ķslendinga? Mér viršist aš žaš muni kosta okkur ógnvęnlegar žrengingar, skattahękkanir, nišurskurš į allri grunnžjónustu, lękkuš laun, skertan lķfeyri, lakari menntun barnanna okkar, landflótta... og fleira og fleira. Ķslenska žjóšin veršur ķ skelfilegu skuldafangelsi um ókomin įr. Nema žeir sem ręndu okkur, žvķ žeir fį aš hafa žżfiš ķ friši og ró.

Birgitta Jónsdóttir, žingmašur Borgarahreyfingarinnar, segir hér frį fundi žeirra Žórs Saari viš konu ķ hollensku samninganefndinni. Žau spuršu hvort hśn myndi samžykkja svona samning ķ žeirra sporum. Hśn sagši nei.

Hvaš gerist ef viš borgum ekki? Tvennum sögum fer af žvķ. Sumir mįla skrattann į vegginn, ašrir segja žrengingar ķ örfį įr og sķšan ekki söguna meir. Hvernig hefur upplżsingagjöf til śtlanda veriš hįttaš? Er bśiš aš gera t.d. Bretum og Hollendingum grein fyrir žvķ hvaš samningurinn kostar ķslenskan almenning? Hvaša afleišingar hann hefur fyrir okkur um ókomin įr? Er bśiš aš bišja breskan og hollenskan almenning um stušning, höfša til samvisku hans og sanngirni? Ég held ekki. Upplżsingaflęšiš innanlands er afleitt, svo ég geri ekki rįš fyrir aš žaš sé neitt skįrra śt į viš.

Ég minni į žį Michael Hudson og John Perkins sem voru ķ Silfri Egils ķ byrjun aprķl. Byrjum į Hudson. DV talaši viš hann ķ gęr.

Michael Hudson um Icesave - dv.is 19.6.09

Og žetta sagši hann ķ Silfrinu 5. aprķl.

John Perkins sagši žetta ķ sama Silfri.

Eins og įšur sagši er ég bśin aš fara ķ marga hringi meš žetta mįl. Reyna aš vera skynsöm, sanngjörn, raunsę og meš kalt mat. En žaš er alveg sama hvaš ég reyni - hjartaš segir NEI. Réttlętiskenndin segir NEI. Alveg sama hvernig ég hugsa žetta, frį hvaša hliš - og žęr eru margar - mér finnst einhvern veginn aš veriš sé aš byrja į öfugum enda. Hengja bakara fyrir smiš. Ég get ekki samžykkt žaš.

Ég ętla žvķ aš męta į Austurvöll klukkan žrjś ķ dag. Ekki ašeins til aš mótmęla Icesave-samningnum heldur lķka til aš krefjast žess aš tekiš verši į vanda heimilanna. Okkar, sem sjįum skuldirnar okkar rjśka upp, skattana hękka, veršlagiš fara upp śr öllu valdi į mešan bankar og innheimtustofnanir - jafnvel rķkisins - ganga hart aš skuldurum ķ vanda.

Sķšast en ekki sķst ętla ég aš krefjast réttlętis. Krefjast žess aš tekiš verši į sökudólgunum, žeim sem bera įbyrgš į įstandinu. Aš ķslenskt réttarkerfi hafi döngun ķ sér til aš gera žaš sem Danirnir geršu viš Bagger - lįta žį sem brutu af sér sęta įbyrgš. Ekki okkur sem alsaklaus erum.

Višbót: Bendi į tvęr góšar greinar ķ prentmišlum dagsins - Herdķs Žorgeirsdóttir ķ Fréttablašinu og Įrni Žórarinsson ķ Lesbók Morgunblašsins.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Exista, Sķminn og Skipti

Gunnar TómassonÉg sé įstęšu til aš vekja athygli į athugasemd sem Gunnar Tómasson, hagfręšingur ķ Bandarķkjunum, skrifaši viš sķšustu fęrslu mķna. Prjóna svo fleiru aftan viš. Leturbreytingar og tenglar eru frį mér komnir.  Žetta skrifar Gunnar:

Sęl Lįra Hanna.

Žann 21. aprķl sl. sendi ég įbendingu um hugsanleg lagabrot til Pįls Hreinssonar, formanns Rannsóknarnefndar Alžingis - sjį hér aš nešan. Mįliš tengist Exista.

Kv. Gunnar

******************
Sęll Pįll.

I.
Ķ eftirfarandi samantekt minni frį žvķ ķ marz 2008 eru leidd rök aš žvķ aš yfirtökutilboš Exista ķ allt hlutafé Skipta...

   1. braut sett skilyrši viš einkavęšingu Sķmans;
   2. skapaši eldri eigendum Exista nokkurra milljarša skaša;
   3. ofmat aš sama skapi veršmęti Skipta ķ bókhaldi Exista; sem
   4. jafngilti margföldu bókhaldsbroti af žvķ tagi sem Jón Įsgeir var sakfelldur fyrir ķ Hérašsdómi Reykjavķkur 3. maķ 2007.

II.
Žann 21. marz 2008 sendi ég eftirfarandi tölvupóst til višskiptarįšherra:

Sęll Björgvin.

Ég tek mér žaš bessaleyfi aš senda žér hér meš umsögn mķna um yfirtökutilboš Exista ķ allt hlutafé Skipta.
Umsögnin er innlegg mitt į višskiptažręši mįlefnin.com.

Viršingarfyllst,
Gunnar Tómasson

III.
Žann 6. aprķl 2008 sendi ég eftirfarandi tölvupóst til Umbošsmanns Alžingis:

Hęstvirtur Umbošsmašur Alžingis.
Meš hlišsjón af įkvęšum 5. gr. laga nr. 85/1997 leyfi ég mér aš senda yšur til athugunar ķ višhengi lauslega samantekt varšandi embęttisfęrslu rįšherra ķ sambandi viš nżafstašin višskipti ķ hlutabréfum Skipta.

Viršingarfyllst,
Gunnar Tómasson
[kennitala]

IV.
Višskiptarįšherra og Umbošsmašur Alžingis létu tölvupóstum mķnum ósvaraš.

Viršingarfyllst,
Gunnar Tómasson

************

Yfirtökutilboš Exista ķ allt hlutafé Skipta - brżtur sett skilyrši viš einkavęšingu Sķmans. Exista

1. Ķ greinargerš framkvęmdanefndar um einkavęšingu dags. 4. aprķl 2005 um fyrirkomulag sölu į hluta rķkisins ķ Landsķma Ķslands hf. (sjį hér aš nešan) segir m.a. aš "Sala bréfa til hóps kjölfestufjįrfesta veršur hįš eftirfarandi skilyršum", ž.m.t. žessu:

"aš tiltekinn hluti keyptra hlutabréfa og ekki minna en 30% af heildarhlutafé félagsins verši af hįlfu kaupanda bošinn almenningi og öšrum fjįrfestum til kaups fyrir įrslok 2007, og sala į hlutum ķ félaginu til annarra eigi sér ekki staš fyrr en aš lokinni slķkri sölu."

2. Višskipti | mbl.is | 19.3.2008 | 10:48

Exista vill yfirtaka Skipti
Stjórn Exista įkvaš į fundi sķnum ķ morgun aš leggja fram valfrjįlst yfirtökutilboš ķ allt hlutafé Skipta, móšurfélag Sķmans. Tilboš Exista hljóšar upp į 6,64 krónur į hlut sem er sama verš og ķ nżafstöšnu hlutafjįrśtboši Skipta. Greitt veršur meš nżjum hlutum ķ Exista sem verša veršlagšir ķ samręmi viš lokagengi į OMX ķ gęr sem var 10,1 króna į hlut.

Fyrirhugaš er aš tilbošiš standi ķ įtta vikur. Verši gengiš aš tilbošinu mun Exista leggja til viš stjórn Skipta aš óskaš verši eftir afskrįningu félagsins eins fljótt og aušiš er.

Stefnt aš skrįningu į nż sķšar.

Ķ tilkynningu til kauphallar OMX er kemur fram aš įstęša tilbošs Exista er sś aš félagiš telur ekki vera grundvöll fyrir ešlilega veršmyndun meš hlutabréf Skipta į markaši ķ ljósi nišurstöšu nżafstašins hlutafjįrśtbošs og žeirra óvenjulega erfišu markašsašstęšna sem nś rķkja.

Vegna samžjappašs eignarhalds og markašsašstęšna eru verulegar lķkur į žvķ aš félagiš og hluthafar žess muni ekki njóta žeirra kosta sem fylgja skrįningu ķ kauphöll. Stefnt er aš žvķ aš kanna skrįningu félagsins į nż žegar aukiš jafnvęgi veršur komiš į fjįrmįlamörkušum.

Skipti„Žaš er mat Exista aš tilbošsveršiš, 6,64 krónur į hlut, endurspegli į sanngjarnan hįtt nśverandi raunvirši Skipta ķ samanburši viš önnur fjarskiptafyrirtęki į markaši og nżlegar yfirtökur į sambęrilegum fyrirtękjum.

Exista og dótturfélög žess eiga žegar 43,68% hlutafjįr ķ Skiptum og gerir Exista tilboš ķ alla śtistandandi hluti félagsins. Verši tilbošiš samžykkt mun stjórn Exista nżta heimild ķ samžykktum félagsins til śtgįfu allt aš 2.846.026.330 nżrra hluta ķ Exista. Hlutafé Exista mun žvķ aš hįmarki aukast śr 11.361.092.458 hlutum ķ allt aš 14.207.118.788 hluti og eigiš fé félagsins mun aukast um allt aš 28,7 milljarša króna," samkvęmt tilkynningu.

Tilbošiš er hįš skilyrši um samžykki samkeppnisyfirvalda aš žvķ marki sem žaš kann aš vera įskiliš lögum samkvęmt.

Skipti voru skrįš ķ Kauphöll OMX į Ķslandi ķ dag ķ kjölfar hlutafjįrśtbošs.

Śtbošiš og skrįning félagsins į hlutabréfamarkaš var ķ samręmi viš įkvęši kaupsamnings sem upphaflega var geršur viš sölu rķkisins į 98,8% hlut ķ Landssķma Ķslands hf. įriš 2005.

Ķ śtbošinu, sem stóš frį 10. til 13. mars 2008, var almenningi og öšrum fjįrfestum bošiš aš kaupa 30% hlutafjįr félagsins. Einungis seldust um 7,5% hlutafjįr ķ félaginu.

3. Skilyrši um sölu 30% hlutabréfa til almennings og annarra fjįrfesta var įn fyrirvara um hugsanlegt söluverš:

Fyrirkomulag sölu į hlut rķkisins ķ Landssķma Ķslands hf.

Framkvęmdanefnd um einkavęšingu hefur aš undanförnu unniš aš undirbśningi viš sölu į hlutabréfum ķ Landssķma Ķslands (Sķmanum) ķ samręmi viš žį stefnu sem rķkisstjórnin og rįšherranefnd um einkavęšingu hafa markaš.

Įkvešiš hefur veriš aš selja eftirstandandi hlut rķkisins (98,8%) ķ einu lagi Framkvęmdanefnd um einkavęšingueinum hóp kjölfestufjįrfesta. Sala bréfa til hóps kjölfestufjįrfesta veršur hįš eftirfarandi skilyršum:
- aš enginn einn einstakur ašili, skyldir eša tengdir ašilar, eignist stęrri hlut ķ Sķmanum, eša ķ félagi sem stofnaš er til kaupa į hlut ķ rķkisins ķ Sķmanum, en 45%, beint eša óbeint, fram aš skrįningu félagsins į Ašallista ķ Kauphöll.
- aš tiltekinn hluti keyptra hlutabréfa og ekki minna en 30% af heildarhlutafé félagsins verši af hįlfu kaupanda bošinn almenningi og öšrum fjįrfestum til kaups fyrir įrslok 2007, og sala į hlutum ķ félaginu til annarra eigi sér ekki staš fyrr en aš lokinni slķkri sölu.
- aš Sķminn verši skrįšur į Ašallista Kauphallar hér į landi aš uppfylltum skilyršum Kauphallarinnar samhliša sölu til almennings og annarra fjįrfesta, og innlausnarrétti verši ekki beitt gagnvart nśverandi hluthöfum ķ Sķmanum (1,2%) fram aš skrįningu félagsins į Ašallista Kauphallar.
- aš kjölfestufjįrfestir fari ekki meš eignarašild, beina eša óbeina, ķ fyrirtękjum ķ samkeppni viš Sķmann hér į landi.

Allir įhugasamir ašilar, sem hafa til žess getu, nęgjanlega reynslu og fjįrhagslegan styrk til aš ljśka kaupum, koma til greina sem kaupendur. Upplżsingar um gang söluferlisins verša gefnar śt meš reglulegu millibili, en ešli mįls samkvęmt verša įkvešnar upplżsingar varšandi söluferliš bundnar trśnaši, sem og til aš višhalda forsendum til samkeppni.

Stefnt er aš žvķ aš ljśka söluferlinu ķ jślķ n.k. Framkvęmdanefnd um einkavęšingu įskilur sér rétt til žess aš hafna öllum tilbošum. Rįšherranefnd um einkavęšingu tekur įkvöršun um viš hvaša ašila veršur samiš, aš fengnum tillögum framkvęmdanefndar um einkavęšingu.

Viš mat į tilbošum veršur mešal annars horft til veršs, fjįrhagslegs styrks og lżsingar į fjįrmögnun, reynslu af rekstri fyrirtękja, hugmynda og framtķšarsżn varšandi rekstur Sķmans, starfsmenn fyrirtękisins og žjónustu ķ žéttbżli og dreifbżli nęstu fimm įrin, og annarra višeigandi žįtta.

Rįšgjafar- og fjįrmįlafyrirtękiš Morgan Stanley ķ Lundśnum er framkvęmdanefnd um einkavęšingu til rįšgjafar viš undirbśning sölu.

Reykjavķk, 4. aprķl 2005
Framkvęmdanefnd um einkavęšingu

4. Ķ markašshagkerfi eins og žvķ ķslenzka ręšst raunvirši hlutabréfa af ašstęšum į hlutabréfamarkaši hverju sinni. Verš sem mętir ekki vęntingum samningsašila réttlętir žvķ ekki aš skilyrši um sölu bréfa til kjölfestufjįrfesta séu snišgengin.
5. Žann [3. maķ 2007] var Jón Įsgeir Jóhannesson sakfelldur ķ Hérašsdómi Reykjavķkur fyrir "meiri hįttar bókhaldsbrot meš žvķ aš hafa lįtiš rangfęra bókhald Baugs hf., įtt žįtt ķ aš bśin vęru til gögn sem ekki įttu sér stoš ķ višskiptum viPeningarš ašra ašila og hagaš bókhaldi Baugs hf. meš žeim hętti aš žaš gęfi ranga mynd af višskiptum og notkun fjįrmuna."
6. Undirtekt
ir almennings og annarra fjįrfesta viš śtbošiš į 30% hlutafjįr Skipta jafngilda ótvķręšri stašfestingu į žvķ aš śtbošsgengiš 6,64 krónur į hlut var verulega umfram raunverulegt markašsvirši.
7. Ef yfirtökutilboš Exista į öllum śtistandandi hlutum ķ Skiptum į genginu 6,64 gengur eftir, žį mun śtgįfa 2.846.026.330 nżrra hluta ķ Exista skapa eigendum žeirra 11.361.092.458 hluta sem fyrir eru tjón aš upphęš mismuninum į 6,64 krónum og raunverulegu markašsvirši x 2.846.026.330 - e.t.v. tjón upp į nokkra milljarša króna.
8. Eftir yfirtökuna myndi veršmęti Skipta ķ bókhaldi Exista vera ofmetiš aš sama skapi.
9. Meint bókhaldsbrot Jóns Įsgeirs Jóhannessonar fólst ķ žvķ aš hafa "lįtiš fęra til eignar (........) ķ bókhaldi Baugs hf. og til tekna hjį Baugi hf., sem lękkuš vörukaup, kr. 61.915.000 į grundvelli rangs og tilhęfulauss kreditreiknings (afslįttarreiknings) frį Nordica Inc., Miami ķ Flórķda ķ Bandarķkjunum, dagsetts 30. įgśst 2001, aš fjįrhęš USD 589.890, sem jafngilti kr. 61.915.000 į fęrsludegi."
10. Hlišstętt bókhaldsbrot viršist blasa viš ef yfirtökutilboš Exista į öllum śtistandandi hlutum ķ Skiptum gengur eftir.

 *************************

Svo mörg voru orš Gunnars. Ekki get ég hrakiš žau. Einhver...? Hér mį sjį sitthvaš um einkavęšingu Sķmans, bankanna og fleiri rķkisfyrirtękja į vef Forsętisrįšuneytisins.

Žessu tengt - ķ október skrifaši Agnar Kr. Žorsteinsson bloggpistil žar sem hann sagši farir sķnar ekki sléttar ķ višskiptum viš Exista. Agnar sagši frį grein sem hann hafši skrifaš og birtist ķ Morgunblašinu 4. jślķ 2008. Hér er hśn. Smelliš žar til lęsileg stęrš fęst.

Hżenur hlutabréfamarkašarins - Mbl. 4. jślķ 2008

Strax daginn eftir, 5. jślķ, birtist lķtil svargrein frį framkvęmdastjóra samskiptasvišs Existu - og hann fékk rammagrein, hvorki meira né minna. Žaš fęr ekki hver sem er.

Um tilboš ķ hlutabréf Skipta - Mbl. 5. jślķ 2008

Ķ desember tóku Bakkabręšur yfir Exista eins og mbl.is greinir frį hér. Ķ aprķl fengu svo hluthafar Exista yfirtökutilboš žar sem žeim voru bošnir 2 aurar - 0,02 krónur - fyrir hlut sinn ķ Exista. Um žetta skrifar Agnar aftur fķnan bloggpistil 19. aprķl.

Aš lokum er hér ķtarlegur fréttauki af Eyjunni eftir Sigrśnu Davķšsdóttur meš fyrirsögninni Hversu lengi lifir Exista? Žessi mįl eru öll meš žvķlķkum ólķkindum aš žaš hįlfa vęri nóg. 

Fréttaauki Eyjunnar 2. jśnķ 2009 - Hversu lengi lifir Exista?


Fyrirspurnir og svör Jóhönnu

Žetta fór fram į Alžingi ķ morgun. Nś vitum viš afstöšu forsętisrįšherra og vęntum žess aš nś verši sett ķ blśssgķrinn og žvķ breytt sem breyta žarf til aš hęgt sé aš halda įfram leitinni aš réttlętinu.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband